Bendravimas santykiuose

Bendravimas yra svarbi mūsų gyvenimo dalis. Įprastai per dieną dažnai tenka bendrauti su įvairiausiais žmonėmis – kolegomis, šeimos nariais, draugais ir t.t. Bendravimas vyksta ten, kur gyvename, dirbame.

Bendravimas yra būtinas norinti sustiprinti ryšį su kitu žmogumi. Dažnai santykiai nutrūksta dėl nepakankamo bendravimo tarpusavyje. Bendravimas gali būti gerų santykių priežastis, tačiau ginčai gali sugriauti viską. Kuo žmogus artimesnis, tuo lengviau jį įskaudinti savo žodžiais. Tie, kas sako, kad žodžiai mūsų nežaloja, labai klysta. Dažniausiai reikšmės turi ne tai, ką mes pasakome, bet kaip mes tą pasakome.

Ar atpažįstate šiuos teiginius?

"Kai kalbu, jis niekada manęs neklauso."

"Ji kalba ir kalba, bet taip nieko ir nepasako."

"Atrodo, lyg kalbėčiau su siena."

"Kalbėdami apie svarbius dalykus negalime išvengti kivirčų."

"Ji per daug emocionali – arba rėkia, arba verkia. Daug lengviau jos vengti."

"Jis visada pradeda ieškoti pasiteisinimų kai aš pradedu kalbėti apie problemas."

Bendravimas yra sudėtingas procesas. Kalbėjimas sudaro maždaug 10-20 procentų. Kita dalis yra veido mimika, kūno kalba, balso tonas ir t.t.

Bendravimas yra menas, kurio metu mes parduodame informaciją kitiems žmonėms. Tam, kad bendravimas būtų efektyvus, abi pusės turi įdėti pastangas.

Visuomeninio bendravimo dinamika

1. Dalykai: Ar abi pokalbio pusės kalba apie tuos pačius dalykus? Pabandykite atskirti pokalbio dalykus nuo minčių ar jausmų.
2. Interpretacijos, mintys, suvokimas: Kiekvienas žmogus skirtingai interpretuoja tuos pačius dalykus. Jis remiasi savo tikėjimu, asmenine patirtimi ir t.t.
3. Jausmai: Tai, kaip mes jaučiamės, gali paveikti mūsų pasąmonę.
4. Ketinimai, reikalingumas, trūkumas: Bendraudami siekiame kažką išsiaiškinti, siekiame informacijos arba tiesiog bendravimo su kitais. Mes sprendžiame pagal save remdamiesi savo ketinimais.
5. Veiksmai: Žodžių pasirinkimas (ar siekiame sukelti žalą?), balso tonas, neverbalinė kalba (kūno kalba, laikysena, veido mimika). Tai, kokiu būdu mes kalbame, sudaro didelę dalį bendravimo.
6. Asmenybė: Komunikacijos centras, kuriame yra problema, tema ar iškilęs konfliktas, yra "prafiltruojamas" faktais, skirtingomis interpretacijomis, mintimis, jausmais, ketinimais ir veiksmų pasirinkimu.

Klausymas ir grįžtamasis ryšys

Ar aš pasakiau tai, ką norėjau pasakyti? Naudokite grįžtamąjį ryšį norint pasiekti aiškesnį bendravimą.

Tas, kas neklauso, leidžia savo mintims nutolti nuo pokalbio ir jau ruošia kitą argumentą ar prieštaraujančią mintį; neteisingas grįžtamasis ryšys arba nepakankamas akių kontaktas.

Klausymas yra aktyvus, o ne pasyvus procesas. Kai du žmonės tarpusavyje ginčijasi, jie girdi tai, ką nori girdėti. Visa tai pavirsta kaltinimu, jog viena iš pokalbio pusių nesiklauso kitos. Dauguma porų pradeda ginčytis ir maždaug po 5 minučių ginčijasi apie tai, kaip jie ginčijasi.

Nesiginčykite, kai esate piktas – negalėsite objektyviai išklausyti kitos pusės. Paskirkite laiko nusiraminimui ir aptarkite dalyką, kai būsite geresnėje būsenoje.

Grįžtamasis ryšys yra svarbus – ypatingai pasitikslinimas ir patvirtinimas. Ar aš tinkamai viską supratau? Ar tu norėjai pasakyti būtent tai? Grįžtamasis ryšys gali būti verbalinis ir neverbalinis. Pavyzdžiui, galvos palinksėjimas, nusišypsojimas, tyla ir t.t. Jokio grįžtamojo ryšio taip pat gali būti viena iš grįžtamojo ryšio formų.

Jeigu žodžiai prieštarauja kūno kalbai, rekomenduotina pasikliauti kūno kalba.

Konflikto sprendimas

Konflikto sprendimas gali būti destruktyvus arba konstruktyvus.

Destruktyvus – trukdo ar slopina konflikto sprendimo procesą:

Konfrontacinis (pergalė arba pralaimėjimas, kaltinimas)

Sabotažas (pabrėžiama silpnosios pusės, privertimas susigėsti)

Manipuliacija (šantažavimas, pasitraukimas)

Pasidavimas (pasyvus, paklusnus)

Vengimas (neigimas, pasitraukimas)

Konstruktyvus – bandymas sumažinti iškilusias problemas ir sunkumų vengimas problemų sprendimo metu:

Kompromisas (dalinis susitarimas, supratingumas)

Prisiderinimas (atvira diskusija, bendravimas be akistatos)

Partnerystė (sprendimų būdai, atleidimas, nuoširdumas)

Sprendžiant konfliktus stenkitės išsiaiškinti savo siekius. Nepaisant skirtumų, žmonės dažnai turi tuos pačius tikslus. Venkite derybų, nes abi pusės gali tapti nepalenkiamos, o tai priveda prie įsikarščiavimo. Kilus ginčams nepamirškite, kad jų priežastys yra gilesnės nei atrodo. Jų nustūmimas į šalį nepadės, anksčiau ar vėliau jos vėl iškils. Stenkitės viską išspręsti iškart. Jums gali padėti šis metodas:

1. Paprašykite kito žmogaus išreikšti jausmus. Jūsų konfliktas greičiausiai peraugo į didesnį, negu iš pradžių. Nepamirškite, kad jūsų tikslas yra išspręsti problemą, o ne laimėti ginčą.
2. Paprašykite kito žmogaus apibrėžti problemą. Spręskite problemą po vieną. Taip galite geriau suprasti, kaip tą problemą įžvelgia kitas asmuo.
3. Išreikškite savo paties jausmus. Atsargiai pasirinkite žodžius. Geriau vartokite "Aš jaučiu, kad..." negu "Manau, kad tu..."
4. Apibrėžkite problemą taip, kaip ją matote jūs pats. Išreiškus savo jausmus, problema tampa aiškesnė. Jeigu jūs klausysitės kito žmogus, jis irgi jūsų klausys. /li>
5. Sukurkite keletą sprendimo būdų. Ieškokite alternatyvų, kad galėtumėte sumažinti įtampą ir emocijas.
6. Įvertinkite galimus sprendimo būdus. Nepamirškite, kad negalite priversti kito žmogaus daryti tai, ko jis nenori.
7. Sukurkite tinkamą sprendimo būdą abiems šalims. Sukurkite tai, kas tiktu abiems žmonėms. Jeigu nepavyksta, pradėkite nuo pirmo žingsnio ir įsitikinkite, kad abi šalys yra nuoširdžios.
8. Įsitikinkite, kad abu žmonės nori išspręsti kilusią problemą.

Konfliktų sureguliavimas bendravime

Kontroliavimo ar jėgos problemos: Efektyvus bendravimas negali vykti jeigu vienas žmogus kontroliuoją pokalbio eigą. Kontroliavimas priveda prie izoliacijos ir viena iš šalių jaučia, kad ja yra manipuliuojama.

Trianguliacija: Nenaudokite trečiosios šalies tam, kad išvengti konflikto. Jeigu turite problemą, spręskite ją tiesiogiai su tuo asmeniu. Nenaudokite draugų ar vaikų tam, kad laimėti ginčą. Visa tai priveda prie didesnių problemų, ypatingai tuomet, kada yra naudojami vaikai.

19 taisyklių geresniam bendravimui

1. Naudokite bendravimui teigiamiems dalykams – pagyrimams, paramai, patvirtinimams, o ne taisymui, kritikavimui ir kitiems neigiamiems dalykams. Gyrimas atveria kelią tolimesniam bendravimui, priešingai negu kritikavimas.
2. Veiksmai pasako daugiau negu žodžiai. Venkite atvejų, kuomet jūsų kūno kalba ir verbalinė kalba yra priešinga viena kitai.
3. Išsiaiškinkite, kas yra svarbu, ir tai pabrėžkite. Ignoruokite nesvarbius dalykus.
4. Bendraukite taip, jog jūsų žodžiai rodytų pagarbą kitam žmogui. Venkite pradėti savo žodžius "Tu niekada..." arba "Aš manau, kad tu...".
5. Kalbėdami būkite aiškūs ir tikslūs. Venkite dviprasmybių.
6. Būkite realistiški ir protingi. Venkite išpūtimų, tokių kaip "Tu visada...".
7. Verbališkai pasitikrinkite, ar jūsų teiginiai yra tikslūs. Venkite veiksmo, kol to neišsiaiškinote.
8. Supraskite, kad skirtingi žmonės mato įvykius skirtingai. Negalvokite, kad visi apie tą dalyką galvoja lygiai taip pat kaip jūs.
9. Jūsų šeimos nariai ir artimi žmonės puikiai supranta jūsų veiksmus. Klausykite, ką jie sako, ypatingai apie jus.
10. Nesutarimas kokiu nors klausimu gali būti pozityvi bendravimo forma. Venkite destruktyvių argumentų.
11. Būkite nuoširdus ir atviras. Aptarkite problemas net jeigu manote, kad tai nepatiks kitam asmeniui.
12. Nemanipuliuokite kitais žmonėmis juos pertraukinėdami, pravardžiuodami, kaltindami ir t.t.
13. Rūpinkitės apie tai, kaip jūsų bendravimas paveiks kitus žmones o ne apie tai, ką jūs norėjote pasiekti. Venkite pykčio, jeigu buvote nesuprastas.
14. Priimkite jausmus ir bandykite suprasti, kodėl žmonės jaučiasi taip ar anaip. Venkite sakyti "tu neturėtum taip jaustis".
15. Būkite taktiškas ir mandagus. Venkite pasinaudoti kito žmogaus jausmais.
16. Klauskite ir atidžiai klausykitės. Venkite pamokslų.
17. Nenaudokite pasiteisinimų. Stenkitės nepakliūti po kitų žmonių pasiteisinimais.
18. Kalbėkite maloniai ir švelniai. Nerėkite, neverkšlenkite ir nesiskuskite.
19. Supraskite humoro ir rimtumo vertę pokalbio metu.

Išvados

Tam, kad užmegzti naujus santykius, reikia atsikratyti visų neigiamų bendravimo aspektų. Teigiami dalykai sustiprins asmenybę ir padidins pasitikėjimą savimi. Tapę žmogumi, kuris geriau sugeba bendrauti su kitais, būsite kur kas malonesniu žmogumi, o visi jūsų santykiai nuo to tik sustiprės.